BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

sick of losing

ir nežinau, nuo ko pradėt. ir kuo baigti. ir kaip gyventi irgi nežinau. dvylika dienų. trumpos naktys, ilgos naktys, žvaigždėtos naktys, vienišos naktys,  karštos naktys, šaltos naktys. bet šalčiausios, panašu, dar laukia. negaliu sudėt dalykų iš eilės. keliu tostą, visą dieną keliu tostus ir beveik braukiu ašaras, kol kas tiesiog nostalgiškas, ne skaudžiai liūdnas, už visus, kuriuos sutikau ir ką patyriau.  už lengvą kelionę, už žmones, apie kuriuos susidariau pirmą neteisingą, nepelnytą neigiamą įspūdį, už supelėjusį, smėlio pilną šimtametį namelį ir žmones, su kuriais šeimyniškai gyvenom penkias naktis, už naktinius išsišnekėjimus apie gyvenimą kaip altorių šešėliuos su visiškai nepažįstamu žmogum, už šienmaišius ir nuo jų kimšimo iki kraujo subadytas rankas, už troškinius pusryčiams, už padovanotus albumus ir globojamus muzikantus, už nemokamus masažus vidurnakčiais, už tik jau po visko įsijungusią anglų kalbą, už islandiškas cigaretes ir nice jackets, už Atiką ir ne Atikos stiliaus žmones, dainuojančius Atikos dainas, už “Liuuuusi”, už vieną iš stebuklingiausių ir keisčiausių naktų vietoj savanorių parčio geriant alų su festivalio organizatoriais ir vieninteliu likusiu muzikantu, grojančiu gražiausias nemigdančias lopšines, žvaigždėtu  dangum, apsikabintais keliais ir laikomom ašarom, kylančiom nuo klaikaus gražumo, už istorijas apie tai, kaip gimsta dainos, už Bon Iver, Radioheadus, už tai, kad kažkam patinka, kaip mes grojam, už rytinį miegą ne miegotą, o pragulėtą apsikabinus, glostant galvą ant savo peties ar pirštus rankom susikibus ir drebant, už pirštais ištyrinėtas tatuiruotes, santūrius bučinius į kaklą ir  paskutinius gurkšnius vandens, už vyrus, kurie turi žmonas, už pramiegotą laiką po to ir nuolat leidžiamą “filmą”,  už  ilgą ir varginantį tranzavimą į Šiaulius, už pravalgytą festivalį, už prabadautą festivalį, už negražius žodžius rėkiamus ir už draugus už stalo prie gražios staltiesės, už pradrebėtas naktis ir nesuskaičiuojamą kiekį vorų palapinėj, už klaikiai ilgą tranzavimą namo, bet su labai gerais žmonėm, kurie paveždavo keliasdešimt kilometrų ne pakeliui, už fūros vairuotoją, kalbėjusį angliškai, priminusį mums vieną žmogų,  už namų kvapą, už šiltą maistą ir nei per minkštą, nei per kietą lovą, už  tą liūdnai keistą jausmą, kuris ateina grojant dainas žmogaus, kurį esi bučiavus, už artėjančias studijas, kurios vėl atneš nežinia ką, už vėl norą apkabinti ir nepaleist

Liusi, Liusi, Lucy in the sky with diamonds, blet

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą