BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

poezija ir kebabai

2013-10-06 parašė bluejourney

vienatvė graži

kol netampa

šiek tiek

gilėlesnė

už šiltą duobutę pagalvėje

Rodyk draugams

videotape

2013-09-27 parašė bluejourney

viskas toks šūdas. taip dailiai pasmerkiau save išankstiniais planais. neatsimenu, kada jaučiausi taip sušiktai. belieka toliau skaityti knygas apie vienišus žmones. jie bent turi su kuo prisigerti. o ką aš. nėra nė vieno žmogaus, kuris mane suprastų. o šitas įrašas lyg ištrauktas iš archyvų, kai man buvo trylika. taip norėčiau ką nors apkabint ir išverkt širdį. norėčiau apvemt visą pasaulį

Rodyk draugams

shoot me down

2013-09-04 parašė bluejourney

klausau Nicko Cavo ir ašarotom akim bandau suprasti, ką aš turėčiau padaryti, kad kas nors mano gyvenime keistųsi. nežinau, nuo ko pradėt. šią sekundę net VU norėčiau patraukti iš savo kelio, grįžt į Druskininkus, parsitempt pusę miesto kačių namo ir bent kurį (ilgą) laiką neišeit iš namų

bijojau pagalvot, bet žinojau, kad taip ir bus. šūdas. tik nemaniau, kad taip greitai

Rodyk draugams

rugpjūtis

2013-08-21 parašė bluejourney

sapnuoju, kad buvusi (?) meilė ieško savo kojinių mano drabužių stalčiuj. kažkokių specialių, kalnų kojinių. sakau, čia mano, kai pagaliau randa. ne, sako, mano. iš tikrųjų, galvoju, juk didesnės nei mano nešiojamos

savaitę, o gal net ir ilgiau intensyviai bandau prižadėti sau, kad šitas ruduo ir šita žiema nebus tokie liūdni, vieniši ir apašaroti. žadu sau stengtis būti socialia, nes pagaliau ir oficialiai supratau savo amžinos vienatvės priežasty - nemoku neapleisti santykių su žmonėm. pažadėt lyg sekasi, bet! aš vis imu ir imu, skaitau ir skaitau knygas, kuriuose pagrindiniai veikėjai yra protingi ir vieniši žmonės ir tas amžinas savęs atpažinimas tokiuose veikėjuose mane taip ramina, džiugina, jaudina ir liūdina kartu, kad aš vėl pradedu abejoti savo sugebėjimais rūpintis savo socialumu. su nekantrumu ir net kažkokiu kirbėjimu viduje, tarsi lauktų kažkas nepatirto ir stebuklingo, aš laukiu darganų ir sniegų, kad galėčiau apsisupti kakavos puodelį kažkur senamiesty ir ant kelių pasidėti knygą arba šypsotis kokiam mielam žmogui, kurių ne vieną dar ketina surasti sau į šiokiadieniais kakavos, o savaitgaliais - alaus gėrimus ir šokius. o paskui eiti į teatrą. arba šokti.

ir, dieve, kaip gera būti namuose, ir atsidarius langus klausyti, kaip čiulba, kartais net rėkia, paukščiai. mūsų laiptinę dažo geltonai. negaliu neįsivaizduoti rudens ir šeštadieninių rytinių ėjimų į biblioteką ir bandelių. šiandien ryte pagalvojau, kad ar gali būti geresnis rytas už iiilgą rytą lovoje su knyga (apie vėlgi vienišą protinga istoriką), su katinu, šalia miegančiu, arbata ir žinojimu, kad nereikia niekur skubėti. beje, tai buvo pirmas rytas po gana ilgo dienų skaičiaus, kai atsikėliau ne užtinus (nuo slogos). tokia sava namų ramybė ir svetima, bet nežinia ką galinti atnešti Vilniaus ramybė mane plėšia pusiau.

Rodyk draugams

209

2013-06-18 parašė bluejourney

aš nežinau, bet man taip atrodo, kad šitie metai Vilniuj atėmė iš manęs visus draugus. visus pažįstamus. visus brangius. man taip atrodo, kad dabar, tiems metams praėjus, tie žmonės, kuriuos sutikdavau savo stotelėj ar fakulteto kiemely, man artimesni negu tie, kurie turėtų būti artimi. savaime suprantami dalykai man ne(be)suprantami savaime.

Rodyk draugams

sesija

2013-05-27 parašė bluejourney

pastarąją savaitę jaučiuosi nejaukiai - vis svajoju apie vyno bonkę. kvepinuosi kvepalais, primenančiais mano gyvenimo vis dar esamos, bet jau beveik beveik buvusios meilės kvapą. auginu piktžoles - ilgesingai žiūriu į neskoningą oranžinį vazone balkone kaip į kokį stabą. norėčiau, kad viskas kuriam laikui sustotų. nes niekas nevyksta

Rodyk draugams

apie vakarus

2013-05-22 parašė bluejourney

vasarą gražiausia yra vakarai, kai saulė nusileidžia, oras atvėsta, gyvenimas sulėtėja, skubėjimas sustoja, dangus nurausta, tada po visų dienos vargų išeini į kiemą ir viskas taip gera ir gražu. gražu ir gera. jei kažkokiomis aplinkybėmis šalia atsiduria žmogus, skaitantis knygas ir vartojantis žodį ‘mes’, gyvenimas nušvinta dar gražesnėm spalvom

vis mąstau, kokiai svarbiai kategorijai priskirti žmones, kurie yra su mumis kai saulė pateka ar leidžiasi

Rodyk draugams

kokie jūs visi gražūs

2013-04-24 parašė bluejourney

pavasaris įpusėjo, aš galvoju, o ką dabar veikia pirmą ir tikriausiai paskutinį kartą matytas, tuo pačiu autobusu važiavęs ir netgi netoli manęs gyvenantis vaikinas, kurio kvapą vis dar užuodžiu ir šypseną vis dar atsimenu, ir kiek dar yra žmonių, kuriuos įsimyliu valandai ar pusdieniui, kuriuos sunkiai, bet greitai išleidžiu iš savo galvos ir juos pakeičia kiti, ką jie veikia ir kaip jie gyvena ir ar mes kartais prasilenkiam gatvėj vienas kito nepastebėti, mano rankos kvepia nepažįstamais gražiais žmonėm

Rodyk draugams

trečiadienis

2013-03-14 parašė bluejourney

nedarau namų darbų, per daug miegu, pramiegu paskaitas, užsikabinu ant dar vieno nelabai intelektualaus serialo, patenku į avarijas ir pusdienius tindama prasėdžiu ligoninėse, beveik kasdien įsimyliu, mintyse vis pildau sąrašą žmonių, su kuriais norėčiau pasibučiuot, pasiilgau namų, jaučiuosi beviltiška

Rodyk draugams

small bump

2013-03-06 parašė bluejourney

galvoju, ar aš staiga tapau puikia aktore net prieš save pačią, ar tiesiog pavargau. galvoju, kaip vieną dieną galiu rodytis tiesioginiuose eteriuose be lašo baimės, o kitą dieną žliumbt gatvėj kone iki nukritimo. galvoju, tie žmonės, su kuriais dabar praleidžiu daugiau laiko nei su savim, yra nuoširdūs ar ne. galvoju, jei manęs klausia, ar aš mėgstu bendrauti su žmonėm, o aš atsakau neigiamai ir klausiantysis atsako taip pat, bet mes sėdim kartu vasariui įpusėjus ir geriam vyną, tai čia yra lyg žiauriai faino filmo scenarijus (pvz. ‘Submarine’), ar mums jau derėtų kuo greičiau damušt tą vyną ir skirstytis kas sau. pavargau ir nieko matyt nebenoriu, bet kartu kai kuriuos labai mielai sutikčiau

Rodyk draugams